Emocijos ir politiniai režimai

Atsižvelgiant į pastarojo meto iššūkius demokratijoms Europoje ir už jos ribų, režimų stabilumo ir kaitos klausimai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau. Šiame skyriuje teigiama, kad šių problemų negalima imtis spręsti neatsižvelgiant į konkrečiame režime vyraujančias emocijas. Politinis režimas apibrėžiamas kaip formalus ir neformalus taisyklių rinkinys, reguliuojantis valdžios veikimą ir jos sąveiką su visuomene („Regime (Comparative Politics)“, 2011). Režimą sudaro „institucijos, operacinės žaidimo taisyklės ir ideologijos“ (Easton et al., 1995, p. 8). Kadangi kiekvienas politinis režimas priklauso nuo žmonių paramos ar bent jau paklusnumo, skyriuje teigiama, kad su emocijomis susijusios normos (Hochschild, 1979) veikia kaip papildomos taisyklės, reguliuojančios politinės valdžios turėtojų ir visuomenės sąveiką. Teorinėje dalyje plėtojama emocijų režimo (angl. „emotion regime“) sąvoka, kuri pirmiausia remiasi emocinio režimo (angl. „emotional regime“) koncepcija (Reddy, 2001), papildyta emocinio klimato ir emocinės kultūros aspektais (de Rivera, 1992).

Šis skyrius yra knygos „Research Handbook on the Sociology of Emotion“ (redaktorė Helena Flam) dalis.

Iliustracija: Panevėžio fotomenininkų darbai ant 'Panevėžio' viešbučio, Panevėžys, 2021