Emocijos radikalių permainų metu: nagrinėjant pasididžiavimo ir pasiekimų pasakojimus Lietuvoje ir Rytų Vokietijoje po 1989 / 1991 m.

Didelių permainų metu žmonės iš naujo įvertina, kas yra vertingas, taigi ir pasididžiavimo vertas, pasiekimas naujos visuomeninės struktūros ir kultūros kontekste. Šis straipsnis kvestionuoja tradicinį požiūris į pasiekimus ir pasididžiavimą kaip į grynai individualią patirtį ir teigia, kad pasididžiavimas turi socialinius ir kultūrinius šaltinius bei raiškos būdus, kurie radikalių pokyčių metu gali smarkiai pasikeisti. Straipsnyje nustatoma, kad žmonės reiškia pasididžiavimą savo pasiekimais, kai jie atitinka socialines vertės struktūras ir kai visuomenės jausmų taisyklės patvirtina, kad didžiavimasis yra tinkamas ir pateisinamas. Tai įrodoma analizuojant keturis biografinius interviu iš dviejų panašią metodologiją taikiusių tyrimų projektų apie posocialistinę transformaciją Lietuvoje ir Rytų Vokietijoje. Nagrinėjant, kaip žmonės konstruoja pasakojimus apie pasididžiavimą, nustatoma, kad jie šią emociją išreiškia pasikartojančiais pasakojimais apie sunkų darbą, išradingumo ir veržlumo sąvokomis, įmonių struktūrų pertvarkos vaizdiniais ir etninės priklausomybės konstrukcijomis. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nors pasiekimai dažnai sukelia pasididžiavimą, ne visi pasiekimai yra pasakojami su pasididžiavimo jausmu. Šis straipsnis siūlo naują, kontekstui jautrų požiūrį į šią emociją, sujungdamas kultūros sociologijos ir emocijų sociologijos perpsektyvas.

Straipsnį skaitykite čia. Šis straipsnis yra dalis žurnalo „Cultural Sociology“ specialiojo numerio „Deep Transformations: Lived Experiences and Emotions in Social Change Narratives“ (red. Till Hilmar, Iveta Ķešāne, Nina Margies, Monika Verbalytė), kurį galite rasti čia.

Iliustracija: Skulptūra 'Darbininkas', skulptorius Arūnas Kynas, architektė Tatjana Dovainienė, Naujoji Vilnia, 2021