Klaipėdos dramos ir J.Miltinio dramos teatrų veikla sovietmečiu. Nuotaikos, iššūkiai ir rezistencijos formos

Mūsų atlikto tyrimo tikslas -  ištirti Miltinio dramos teatro ir Klaipėdos dramos teatro veiklą sovietmečiu, pamatyti skirtumus tarp nuotaikų ir sąlygų juose bei teatrų kaitą jau Nepriklausomybės laikotarpiui atėjus.Svarbu, jog apie rezistenciją Klaipėdos ir J. Miltinio dramos teatruose nėra jokių rašytinių (viešai prieinamų) informacijos šaltinių. Savo darbu siekėme užpildyti šį akademinį vakuumą, išsiaiškinant ar ir kiti teatrai, kaip vaizduota mus tyrimui įkvėpusiame Aistės Stonytės filme ,,Mamutų medžioklė’’ apie Kauno dramos teatrą ir režisieriaus Jurašo manifestą, nepasidavė sovietinei propagandai ir/ar tai atsispindėjo jų kūryboje. Siekiant tyrimo įgyvendinimo pasitelkiant sakytinės istorijos metodą apklausėme 5 šių dviejų teatrų aktorius, kurie dirbo su J. Miltiniu arba P. Gaidžiu vėlyvojo sovietmečio metu ( 8-10 deš.). Šiuo projektu nesiekėme lyginti aktorių ar jų kvalifikacijos, patirties scenoje, mūsų projekto vienas svarbiausių tikslų - teatrų palyginimas. Siekėme išsiaiškinti, kaip atrodė tų laikų teatro kuluarai, kokios buvo aktualiausios temos, propaguojamos vertybės. Svarbiausia buvo  atrasti, kaip teatras (ne)susigyveno su primestu, sąžinės laisvę ribojančiu, režimu ir kokios buvo to išraiškos bei  išanalizuoti aktorių prisiminimus bei istorijas apie legendinius režisierius Juozą Miltinį ir Povilą Gaidį, atrandant jų bendrus rezistencijos veiksmus. Visa surinkta medžiaga - asmeninė kiekvieno apklaustojo aktoriaus patirtis, kuri niekur kitur iki šiol nebuvo uždokumentuota ir išsaugota. Susipažinti su tyrimo eiga, kilusiais iššūkiais, pasiklausyti įkvepiančių aktorių prisiminimų ir, galiausiai, išgirsti nustebinusias tyrimo išvadas kviečiame video reportaže: https://www.youtube.com/watch?v=8jwUtdrNcr4&t=15s