Priklausymas turistų klubui sovietmečiu. Asmeninės sportinių žygių patirtys

Sovietmečiu pradėję steigtis žygeivių klubai jaunuolius traukė aktyviomis veiklomis – žygiais, turiadomis, turizmo technikos varžybomis. Nors Sovietų Sąjungoje turizmas buvo populiarus, tačiau būtent žygeivių klubai išsiskirdavo savo veikimo pobūdžiu: žygiuose nebuvo vartojamas alkoholis ir kiekviena išvyka turėjo būti su tikslu – pažinti kraštą, sutvarkyti paminklą ir pan. Žygiai pasižymėjo įvairove: nuo pažintinių ar antisisteminių išvykų Lietuvoje iki sportinių žygių kalnuose. Šiame projekte buvo gilinamasi į skirtingų Vilniuje įsikūrusių klubų narių asmenines patirtis. Plačiausiai aptarti sportiniai žygiai į kalnus, kurie leido į gyvenimą sovietmečiu pažvelgti kitu kampu – gilinantis į žygių metu pajausto laisvės pojūčio sąveiką su sovietine realybe bei žygeivių klubų kontrolės mechanizmą, kuris užtikrino žygeivių saugumą. Labiausiai projekto komandą domino klubų narių asmeninės patirtys, žygių organizavimo specifika bei kokią svarbą pašnekovų gyvenime turėjo priklausymas klubui ir pati žygeivystės veikla.

Projekto tinklalapį žr. čia

Iliustracijos šaltinis: Vidimanto Bumelio asmeninis archyvas, Kaukazas, 1980 m.